Dirvožemio renatūralizacijos įtaka organinės anglies sekvestracijai ir augalijos kaitai

Anotacija

Žemės ūkio produkcijos augintojai esant nepalankioms ūkininkavimo sąlygoms skatinami žalinimo priemonėmis nenaudingas ariamąsias žemes keisti ekologiniais intarpais, pavyzdžiui, pievomis, ir išsaugoti savo valdose turimas medžių grupes ar nedidelius miškelius. Šio tyrimo tikslas – įvertinti 1995–2015 m. renatūralizuojamų ariamųjų žemių natūralių fitocenozių rūšinės sudėties ir dirvožemio organinės anglies (DOA) sekvestracijos pokyčius pritaikant šias žemėnaudas kaip ekologinius intarpus mažo derlingumo Pietryčių Lietuvos žemėse (Geoabruptic Haplic Luvisol). Įvertinus dirvono augalų rūšinę sudėtį nustatyta, kad per 21-erius metus sumažėjo rūšinė įvairovė ir išnyko būdingos ariamajam dirvožemiui piktžolės, atsirado invazinė kanadinė konyza (Conyza canadensis L.), nendrinio eraičino (Festuca arundinacea Schreb.) ir paprastosios šunažolės (Dactylis glomerata L.) rūšys. Taip pat nebevykdant ūkinės veiklos prasidėjo savaiminio miškėjimo procesai, kurie keičia natūraliai besiformuojantį dirvono kraštovaizdį. Dirvono augalijos biomasė yra įtraukiama į humusinių medžiagų formavimąsi ir, palyginti su ariamųjų laukų agrofitocenoze, šioje žemėnaudoje DOA sankaupos didėjo 12 041 kg ha^–1. Spygliuočių miško įveisimas, palyginti su ariamąja žeme, per 21-erius metus padėjo sumažinti dirvožemio organinės medžiagos (DOM) mineralizaciją ir stabilizuoti DOA sankaupas (sumažėjo tik 257 kg ha^–1) dirvožemyje.