Vokiškųjų Lied verbalinio teksto problema: originalo tekstas versus vertimo tekstas

Anotacija

XX a. antrojoje pusėje Lietuvoje pasirodę vokiškojo Lied žanro kūrinių vertimai į lietuvių kalbą su ryškiais vokiškos ir lietuviškos sintaksės skirtumais iškėlė klausimus dėl visavertės kūrinių interpretacijos. Straipsnio tyrimo objektu tapo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) archyve rasta Richardo Strausso (1864–1949) įrašų medžiaga. Klausantis šių Lied lietuvių kalba, kyla nemažai klausimų apie dainų verbalinių tekstų vertimą sovietmečiu (1958–1977), po vertimo proceso pakitusias poetinio ir muzikinio teksto konstruktų sistemas kūriniuose bei kitakalbių Lied poveikį atlikimui. Tyrimui buvo pasitelkta ne tik muzikologija, bet ir vertimo studijos. Autorės apibendrino apie vertimo įtaką Lied kompozicijoms rašiusių tyrėjų (Johanas Franzonas (2008), Dinda Gorlée (1997, 2005), Peteris Lowas (2003, 2005), Marta Mateo (2005), Helena Minorsa (2012), Sebnema Susama Saraeva (2008, 2019) ir kt.) mokslines įžvalgas. Jose išdėstytas požiūris į Hanso Josefo Veermerio (1983) skopos, Katharina’os Reiss (1984, 2009) funkcionalumo bei Christiane’os Nord (1991) skopos + funkcionalumo teorijų taikymą dainų tekstų vertimo procesuose. Ištirti R. Strausso dainos Zueignung, Op. 10 Nr. 1 (pagal Hermanno von Glimo eilėraštį, 1885) vertimo į lietuvių kalbą atvejai atskleidė struktūrinius pokyčius tarp vertimo teksto ir muzikinio teksto, kurie apsunkino visavertį kūrinio vokalinį atlikimą bei interpretaciją. Kadangi Lied žanre darniai sąveikauja poetinis bei muzikinis tekstas, išvertus verbalinį tekstą į kitą kalbą, būtina įvertinti naują abiejų tekstų koegzistenciją – ar gali kūrinys visaverčiai funkcionuoti bei atliepti pirminį kompozitoriaus sumanymą.