Kultūrinės atminties procesai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje

Anotacija

Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje apmąstoma praeitis, kokios kultūrinės atminties slinktys. Remiamasi Aleidos Asmann ir Jano Assmanno atminties konceptu: gilinamasi ne į komunikacinę atmintį, aprėpiančią daugiausia tris kartas ir perduodamą per gyvą ryšį, o į kultūrinę atmintį, kurią fiksuoja tekstai, vaizdai, ritualai. Kultūrinė atmintis nėra apibrėžta laiko, dabartis gali sugrąžinti labai tolimus laikotarpius. Tyrinėtojai pastebi vis didėjantį atminties, susijusios su XX a. katastrofomis, poreikį. Toks praėjusio amžiaus pabaigoje Vakaruose išryškėjęs posūkis Lietuvoje tapo ypač pastebimas prasidėjus XXI amžiui. Šiame straipsnyje aptariami dominuojantys atminties procesai šiuolaikinėje Lietuvos kultūros erdvėje. Vakaruose viena ryškiausių temų yra holokausto tema, Lietuvoje, be šios temos, dar svarbios rezistencijos ir tremties temos. Išskirtina yra tai, kad karo ir pokario apmąstymas skleidžiasi ne tik kultūrinėje atmintyje, bet ir politiniame diskurse, atminties naratyvai konkuruoja tarpusavyje ir tampa politinių debatų dalimi.