Ekstrakcijos laiko įtaka vaistažolių arbatų kokybei

  • Luka Stankutė
  • Aurelija Paulauskienė
  • Daiva Šileikienė
Raktiniai žodžiai: bioelektrinis Vincento metodas, cheminė sudėtis, juslinis vertinimas, vaistažolės

Anotacija

Tyrimai atlikti 2015–2016 m. Aleksandro Stulginskio universitete (nuo 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija). Iš natūraliai gamtoje augančių vaistažolių ir uogų sudaryti šeši arbatų mišiniai. Uogos buvo liofilizuotos, o vaistiniai augalai – išdžiovinti. Arbatų mišiniai užpilti 90 °C temperatūros vandeniu ir ekstrahuoti 15 ir 30 min., užpilai nufiltruoti, atlikta jų analizė. Tyrimo tikslas – nustatyti arbatų užpilų, ekstrahuotų skirtingą laiką, biocheminius parametrus ir juslines savybes, naudojant įprastinius ir holistinius tyrimų metodus. Arbatų užpiluose nustatytas tirpių sausųjų medžiagų ir vitamino C kiekis, titruojamasis rūgštingumas, pH, redokso potencialas, savitasis elektrinis laidis, įvertinta produktų energijos vertė P. Nustatyti arbatų užpilų spalvos rodikliai (L*, a*, b*), atlikta juslinė analizė. Arbatų užpiluose, kurie buvo ekstrahuoti 15 min., tirpių sausųjų medžiagų ir vitamino C kiekiai buvo didesni nei ekstrahuotuose 30 min. Ekstrahuojant 30 min. sumažėjo ir arbatų titruojamasis rūgštingumas. pH vertės buvo didesnės arbatų užpilų, ekstrahuotų 15 min., redokso potencialo vertės ir savitasis elektrinis laidis – didesnis 30 min. ekstrahuotų arbatų užpilų. Visi 15 min. ekstrahuoti arbatų užpilai pasižymėjo mažesne energine verte (P), todėl yra tinkamesni žmogaus organizmui. Ekstrahuojant ilgesnį laiką (30 min.) arbatų užpilų spalva pasidarė sodresnė ir jusliniai rodikliai – spalva, kvapas ir skonis – įvertinti aukštesniais balais.
Publikuotas
2019-12-25
Skyrius
Agronomija