Varpinės medlievos (Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch) paplitimas ir įtaka miško fitocenozių struktūrai bei sudėčiai Lietuvos miškuose

Anotacija

Tyrimo tikslas – įvertinti varpinės medlievos pasiskirstymą įvairiuose Lietuvos miškuose pagal medynų dendrometrinius rodiklius (medyno rūšinę sudėtį, amžių, skalsumą) ir augaviečių tipus, taip pat nustatyti jos daromą įtaką rūšinei miško fitocenozių sudėčiai, struktūrai ir dirvožemio cheminėms savybėms. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Išskirti 24 bareliai įvairių Lietuvos rajonų miškuose. Pasirinktos vietovės, kuriose per sklypinę miškų inventorizaciją buvo užfiksuoti varpinės medlievos krūmai. Varpinės medlievos pasiskirstymas įvairių dendrometrinių parametrų medynuose atliktas pasitelkus sklypinės miškų inventorizacijos duomenų bazę. Tirtas trako rūšies pasiskirstymas įvairios rūšinės sudėties medynuose ir miško augavietėse, išreikštas proporcine dalimi nuo bendro Lietuvos pušynų, eglynų, beržynų ir Nb, Nc, Lb, Ld, Uc miško augaviečių ploto, kad būtų nustatyta, kur dažniausiai mėgo įsikurti varpinė medlieva. Kiekviename barelyje, penkiose sisteminiu būdu parinktose vietose, iš viršutinio dirvožemio sluoksnio (0–10 cm) paimti ėminiai ir vėliau atliktos cheminės analizės. Varpinė medlieva dažniausiai buvo paplitusi pušynuose ir užėmė 2406,4 ha. Tai sudarė tik 0,33 % bendro visų pušynų ploto. Varpinė medlieva gausiausiai paplitusi N hidrotopo augavietėse, pusamžiuose ir vidutinio 0,7–0,8 skalsumo pušynuose. Miškai su varpine medlieva pasižymėjo didele rūšių įvairove (110 rūšių), tačiau dauguma jų – nebūdingos miškų ekosistemoms. Dirvožemio cheminių savybių analizė parodė, kad varpinė medlieva augo mažesnio rūgštingumo ir daugiau maistinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose.