Smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumas, biologinės ir cheminės savybės neplynose pušynų kirtavietėse

Anotacija

Lietuvos pušynuose plačiai pradėjus taikyti supaprastintus atvejinius kirtimus, kirtavietėse po pirmojo kirtimo atvejo dažnai išplinta lendrūnai (Calamagrostis epigeyos (L.) Roth ir C. arrundinacea (L.) Roth). Šio darbo tikslas – ištirti smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumo, morfometrinių savybių kitimą po supaprastintų atvejinių kirtimų pušynuose bei cheminę elementinę jų antžeminės ir požeminės dalių sudėtį. Tyrimai atlikti 2011– 2012  m. Jonavos miškų urėdijoje. Pušynuose buvo atrinktos kirtavietės, kuriose pirmasis supaprastinto atvejinio kirtimo atvejis vykdytas 2004, 2006, 2008 ir 2010 m. Kirtavietėse buvo nustatytas smiltyninio ir miškinio lend­rū­nų pro­jekcinis padengimas (procentais), antžeminės ir požeminės dalies masė, išmatuoti ūglių, žiedynų bei lapų parametrai, taip pat atlikta jų požeminės ir antžeminės dalių cheminės sudėties (N, P, K, Ca ir Mg) analizė. Nustatyta, kad atvejinėse kirtavietėse susiformavo retesni smiltyninio lendrūno sąžalynai, tačiau antžeminės ir požeminės jo dalies masė buvo didesnė nei miškinio lendrūno. Tai lėmė stambesni smiltyninio lendrūno ūgliai ir šakniastiebiai. Tankiausi tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų sąžalynai susiformavo 3–4 metų kirtavietėse, o 7–6 metų kirtavietėse lendrūnų tankumas bei ūglių dydis sumažėjo. Smiltyninio lendrūno požeminė dalis susiformavo vėliau nei miškinio lendrūno. Senesnėse kirtavietėse tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų požeminės dalies masė buvo 2 kartus di­des­nė negu antžeminės dalies. Smiltyninis lendrūnas antžeminėje dalyje sukaupė daugiau makroelementų nei miškinis lendrūnas. Tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų pelenų kiekis buvo didesnis požeminėje dalyje.