Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje

Abstrakt

Straipsnio tema – šv. Barboros kulto paplitimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) potridentiniu laikotarpiu ir jos ikonografijos įvairovė sakralinėje dailėje. Gana dažnas šios šventosios atvaizdas, itin išpopuliarėjęs XVII–XVIII a. ėmus plisti šv. Barboros brolijoms, menotyriniu aspektu iki šiol išsamiai neanalizuotas. Tyrimo tikslas – pasigilinti į LDK potridentiniu laikotarpiu plitusio šv. Barboros kulto sklaidą, kaitą ir ikonografinius vaizdavimo būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti, kaip kultas atsirado, skleidėsi, ir patyrinėti jo pobūdį XVII–XVIII a. LDK; apžvelgti dalį šventosios atvaizdų, išlikusių Lietuvos katalikų bažnyčių altoriuose ir Lietuvos muziejuose bei fonduose suskirstant juos pagal tipinius ir savitus ikonografinius vaizdavimo būdus. Tam pasitelkiami teorinis-aprašomasis, empirinis ir ikonografinis-ikonologinis tyrimo metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti, įvertinti ir atskleisti šv. Barboros kulto paplitimą bei ikonografinių atvaizdų turinio prasmes ir svarbą tuometinėje krikščioniškoje
bendruomenėje.