Prekariatas Lietuvos kine: vaizdavimo ir tematiniai ypatumai
Abstrakt
Remiantis Andrew Rosso ir Guy Standingo suformuluotomis prekariato ir prekariteto sampratomis, straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos kino kūrėjų darbuose reflektuojamos šios visuomenės socialinio ir ekonominio nesaugumo apraiškos, išskiriamos ryškiausios prekariteto patirčių reprezentacijos ir naratyvai lietuvių vaidybiniame ir dokumentiniame kine. Autorė daro prielaidą, kad tik nedaugelis kino kūrėjų nagrinėja naująjį prekariatą kaip socialinę klasę, be to, ši tema labiau domina jaunosios kartos dokumentinio kino kūrėjus nei pripažintus vaidybinio kino autorius ar populiariojo kino kūrėjus, todėl nėra susiformavusių kodifikuotų ar universalių prekariteto ir prekariato reprezentacijų ir naratyvų. Tačiau filmuose galima identifikuoti dominuojančius tropus, pavyzdžiui, sisteminę dirbančiųjų klasės ir menkai apmokamos vidurinės klasės deprivaciją ir socialinį nestabilumą; vidinę migraciją ir emigraciją ieškant darbo užsienyje, kurias skatina regioninė nelygybė Lietuvoje.
