Graikijos žydų dainų apie Holokaustą muzikiniai skoliniai
Anotacija
Straipsnyje aptariamos dainos apie Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą. Atskleidžiama neišvengiama istorijos įtaka muzikai, kuria siekiama papasakoti apie tamsų Graikijos istorijos puslapį. Visus straipsnyje pateiktų dainų tekstus sukūrė Graikijos žydai, karo liudininkai; dainose jie vaizduoja Graikijos žydų gyvenimo sąlygas Antrojo pasaulinio karo metais. Surinktos dainos pagal tekstus buvo suskirstytos į kelias grupes: a) gyvenimas vokiečių okupacijos metais, b) gyvenimo sąlygos traukinių vagonuose pervežimų metu, c) gyvenimo sąlygos Aušvico koncentracijos stovykloje ir d) gyvenimas ir atminimas po Holokausto. Dainų tekstai dažniausiai parašyti graikų, o kai kuriais atvejais – ladino (rytinės Viduržemio jūros pakrantės judėjų-ispanų) kalba. Taip įvyko todėl, kad Graikijos žydai yra daugiausia romėnai ir sefardai. Žydai romėnai apsigyveno graikų žemėse helenizmo ir Bizantijos laikais, jų gimtoji kalba buvo graikų kalba. Sefardai – iš Ispanijos ir Portugalijos kilę žydai – apsigyveno Graikijoje, kai buvo išvaryti iš Ispanijos 1492 m.; jų gimtoji kalba buvo judėjų-ispanų.
Visoms dainoms buvo pritaikyta kontrafaktų praktika (skolintos melodijos ir pakeisti žodžiai). Skolintų melodijų muzikiniai šaltiniai – tai Vakarų profesionalioji muzika (pvz., operos), to laikmečio populiarios Rytų ir Graikijos dainos, graikų liaudies ir miesto muzika. Ši įvairovė rodo Graikijos etninių ir religinių grupių kultūrinę sąveiką bei tuo metu didėjantį masinės informacijos priemonių (radijo, kino) vaidmenį.
