Pietų Afrikos žydų fotografija: imigrantai iš Rytų Europos ir Vakarų Europos kanonas

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama, kaip ir kodėl Pietų Afrikos fotografai žydai, imigravę iš Rytų Europos, rėmėsi Vakarų Europos meno istorija ir ikonografija, kurdami savo vaizdinius ar perteikdami savo darbais tam tikrą žinią. Pasitelkiant tarpdisciplininį požiūrį, jungiantį meno istorijos, žydų ir Afrikos studijas, kritiškai nagrinėjamas dviejų pirmosios kartos žydų imigrantų Pietų Afrikoje Leono Levsono (1883–1968) ir Eli Weinbergo (1908–1981) kūrybinis palikimas. Nepaisant individualių bruožų skirtumų, abu fotografai buvo tipiški ir vieni ryškiausių pirmosios emigracijos bangos išeivių iš Lietuvos ir Latvijos; jų visuomeninė veikla ir profesinis indėlis paliko stiprų pėdsaką Pietų Afrikos kultūroje.
Pagrindiniai straipsnyje keliami klausimai: kokią įtaką menininko etninė priklausomybė turi kūrybos procesui? Kaip centro ir periferijos santykis bei hibridiškumas pasireiškė L. Levsono ir E. Weinbergo darbuose? Kaip buvo vertinami jų darbai žlugus apartheidui ir po jo? Koks buvo jų požiūris į estetinę fotografijos kokybę? Straipsnyje L. Levsono ir E. Weinbergo darbai vertinami Pietų Afrikos fotografijos kontekste, susisteminant juos pagal šias kategorijas – antropologinę, studijinę fotografiją, socialinę dokumentiką ir publicistinę fotografiją, taip pat analizuojama piktorializmo įtaka jų kūrybai. Autorės teigimu, šių dviejų fotografų Rytų europietiškasis identitetas turėjo kur kas daugiau įtakos jų kūrybai nei jų žydiškos šaknys.