Tarpukario aktorė: įvaizdžio reprezentacija tarp scenos ir ekrano

Anotacija

Įvairiais laikotarpiais aktorių padėtis buvo svarstoma, kritikuojama ir nuolat aptarinėjama. Dirbdama ir siekdama įsitvirtinti rinkoje, kurioje dominavo vyrai, aktorė labiau buvo vertinama už savo išorines savybes, buvo pažeidžiama ir įžeidžiama stereotipiniais įsitikinimais bei prielaidomis. Jau XIX a. pab. sėkminga aktorė tampa ikona ir susižavėjimo objektu, o tarpukariu artistas (-ė) atsiduria visuotinio dėmesio ir susidomėjimo centre, itin dažnai sutinkamas (-a) ne tik viešojoje, bet ir kitoje erdvėje – žurnale, laikraštyje, fotografijoje, ekrane. Tapo įprasta atskleisti aktorių profesinio ir kasdienio gyvenimo užkulisius. Atsirado ne tik teatro, bet ir kino aktorė, kurios profesinis pobūdis, matomumas ir populiarumas skyrėsi nuo teatro aktorių. Remiantis moksline literatūra ir archyviniais šaltiniais, gretinant pasaulinius ir Lietuvos pavyzdžius pristatoma aktorės fenomeno raida ir pokyčiai įžymybių kultūros, įvaizdžio kūrimo strategijų ir kino įtakos teatro aktorės recepcijai kontekste.