Išplėstinių violončelės technikų amplitudė ir jos plėtros tendencijos XX–XXI a.
Raktiniai žodžiai:
išplėstinės technikos, sąvoka, violončelė, klasifikacija
Anotacija
Straipsnyje analizuojamos skirtingos išplėstinės technikos sąvokos traktuotės, kurias vartoja atlikėjai-tyrėjai, kompozitoriai ir neakademinės muzikos atstovai. Pasitelkiant ir neakademinės muzikos metodinę literatūrą bei empirinę muzikantų patirtį, atskleidžiami sąvokos išplėstinės technikos koncepcijų ir terminijos skirtumai, apžvelgiamos naujausios tendencijos, išryškinama takoskyra tarp violončelės atlikimo meno plėtros Europoje ir JAV. Atkreipiamas dėmesys į nesusikalbėjimo problemą, kylančią iš skirtingos sąvokos percepcijos ir skatinančią ieškoti bei įtvirtinti naujas multistilistines atlikimo meno perspektyvas.
