Atlygis XIX a. bažnyčios muzikui: tarp galimybių ir būtinybių

Anotacija

Straipsnyje, remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiamas XIX a. bažnyčių muzikantų atlygis už darbą. Jo dydis priklausė nuo darbo kolektyve trukmės ir profesionalumo, todėl patys geriausi muzikai kartais gaudavo tiek, kiek kapelos vadovas. Su muzikantais būdavo atsiskaitoma ir natūra: žvakėmis, drabužiais, avalyne, kartais net samane, degtine, riestainiais, alumi, medumi ir pan. Kai kurios bažnytinės kapelos net turėdavo muzikams skirtą virėją, gaminantį jiems pusryčius ir pietus. Deja, XIX a. antrojoje pusėje bažnytinių kapelų muzikų finansinė situacija stipriai pablogėjo. Straipsnyje kelti šie uždaviniai: aptarti XIX a. bažnyčios muzikantų atlygį, regimą oficialiuose finansinių ataskaitų dokumentuose, draugijų ir kolektyvų algalapiuose, atskleisti šias žinias papildančią informaciją, kurią autorei pavyko rasti su šia tema tiesiogiai nesusijusiuose raštuose, liudijimuose ir pan. Straipsnyje naudojami istoriografinis ir šaltinių tyrimo metodai.