Interpretuoti negalima atkurti: autentiškumo teorija atlikimo praktikoje

Anotacija

Viena reikšmingiausių ideologinių XX a. muzikos atlikimo meno srovių – istoriškai informuotas, arba „autentiškas“, atlikimas, paremtas istoriniais traktatais ir išlikusiais rankraščiais, naudojantis istorinio laikotarpio instrumentus ir siekiantis atkurti originalius pirmųjų atlikimų kontekstus bei potyrius. Istoriškai informuoto atlikimo praktika suponuoja ir dažnai vartojamą „autentiškumo“ konceptą, kuris pasirinktas pamatiniu šio straipsnio analizės objektu. Autentiškumo sąvoka čia nagrinėjama remiantis tiek muzikologų ir muzikos filosofų, tiek semiotikų darbais, taip pasiūlant naujas perspektyvas šiai idėjai akademinės muzikos atlikimo mene nagrinėti.