Stanisławas Moniuszko, Wiktoras Każyńskis ir lietuvių liaudies dainų perdirbimai

Anotacija

Straipsnio objektas – dviejų žinomų XIX a. viduryje Vilniuje gyvenusių ir kūrusių muzikų, Stanisławo Moniuszkos (1819–1872) ir Wiktoro Każyńskio (1812–1867), tikslingai pasirinktų biografinių faktų bei dokumentų analizė, leidžianti peržiūrėti jų kūrybinio palikimo duomenis bei nustatyti, kuriam iš jų priklauso rankraštis, įvardytas „Medžiaga tolesniam lietuvių liaudies dainų perdirbimui“ (Materiały dalsze do obrabiania pieśni ludu litewskiego). Dokumentas, kurio pavadinimas ir turinys suponuoja reikšmingą kompozitorių vykdytą veiklą – lietuvių liaudies dainų rinkimą, yra svarbus atskiro kūrėjo biografijos faktas bei įdėmesnio žvilgsnio vertas Lietuvos muzikos istorijos tyrimų objektas. Publikacijos tikslas – verifikuoti istoriografijoje įsitvirtinusį galimai klaidingą teiginį apie rankraščio autorystę, priskiriant ją Moniuszkai. Straipsnyje pateiktos naujos įžvalgos bei išvada, teigianti, kad minimo rankraščio autorius yra Każyńskis, papildo ir koreguoja žinias apie šių vilniečių kompozitorių kūrybines biografijas, liudija kūrėjų dėmesį savo krašto muzikiniam folklorui.