„Saulė ir jūra (Marina)“ – konvencijų ir žanrų spąstai

  • Vaidas Jauniškis
DOI: https://doi.org/10.6001/menotyra.v27i2.4279
Raktiniai žodžiai: opera, performansas, performatyvumas, patyriminis lūžis, Venecijos bienalė, sociologija, auditorija, Bourdieu, Veblen, Lapelytė, Grainytė, Barzdžiukaitė, Wilson, Cage, atsitiktinumas, dalijimosi visuomenė

Anotacija

Straipsnyje analizuojama Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės operos „Saulė ir jūra (Marina)“ atlikimo aspektai Venecijos bienalėje. Nuo pat atsiradimo svarbiausią vietą menų socialinėje hierarchijoje užėmusi opera patiria esminius lūžius, susidurdama su interdiscipliniškumu ir naujų tendencijų diktuojama tvarka. Jos konvencionalumas lietuvių autorių operoje buvo išbandytas performatyvumu ir patyrimais, dažnai priešingais tradiciniam operos pateikimui ir žanro kanonams.
Publikuotas
2020-07-14
Numeris
T. 27 Nr. 2 (2020)
Skyrius
Teatrologija