Japonų no ir buto teatro principai Birutės Mar monospektaklyje ir pjesėje „Žodžiai smėlyje“
Raktiniai žodžiai:
monospektaklis, absurdo drama, japonų teatras, nekasdienės kūno technikos, atlikėjo sceninė gyvybė
Anotacija
Straipsnyje susitelkiama į vienos ryškiausių šiandieninių Lietuvos monospektaklių kūrėjų Birutės Mar pirmąjį monospektaklį „Žodžiai smėlyje“ (pagal S. Becketto pjesę „Laimingos dienos“, premjera 1998 m.) ieškant aktorės atliktos kanoninės absurdo dramos interpretacijos originalumo. Spektaklyje aptinkama japonų no ir buto teatro kūrybos principų, ir tai leidžia kalbėti apie savitą Vakarų egzistencialistinių idėjų ir Rytų filosofijos bei estetikos sankirtą šiame aktorės darbe. Ryškinama aktorės kuriamo performatyvumo specifika. Teigiama, kad kurdama asmeninį „šventąjį“ teatrą (P. Brooko sąvoka) B. Mar lietuvių teatre atnaujina „tradicinį“ metafizinį mąstymą, kurį derina su originaliais ir šiuolaikiškais raiškos būdais.
