Kritika kaip ideologija. Tautinio teatro problema 1931–1933 m.

Anotacija

Pirmieji XX a. 4-ojo dešimtmečio metai ne kartą buvo analizuoti lietuvių teatro istorikų darbuose. Bandyta išsiaiškinti, kas nutiko, kad 1929 m. sėkmingai prasidėjęs, Valstybės teatro modernėjimo laikotarpis baigėsi net neįsibėgėjęs. Tarp daugybės kitų priežasčių itin svarbus atrodo ir politinis-ideologinis spaudimas, prieš kurį neatsilaikė ne tik režisierius, teatro vadovas Andrius Oleka-Žilinskas, bet ir kritikas, idėjinis teatro vedlys Balys Sruoga. Straipsnyje analizuojama vieno svarbiausių kultūrinių leidinių – Naujosios Romuvos – kryptis bei pozicija, kurios radikalizuota tautinės kultūros idėja atsispindėjo straipsniuose apie teatrą ir turėjo tiesioginės įtakos jo visuomeninei refleksijai. Per žurnalo Kultūra prizmę aptariamas Naujosios Romuvos ir Skynimų konfliktas, apžvelgiamas Kosto Korsako sociokritinis Sruogos „Milžino paunksmės“ vertinimas.