Mané-Katzas: žydiškumas ir modernumas

  • Svetlana Reingold
Raktiniai žodžiai: Paryžiaus dailės mokykla, Monparnasas, žydiškas identitas, modernumas mene, Palestina, Haifa

Anotacija

Straipsnyje analizuojami iš Ukrainos kilusio žydų dailininko Mané-Katzo (1894–1962) kūrybos bruožai, žydiškų temų ir modernumo santykis jo mene. Nuo 1913 m. Mané-Katzas buvo glaudžiai susijęs su Paryžiaus dailės mokykla, kuri straipsnyje pristatoma kaip Paryžiaus žydų mokykla. Nagrinėjama žydiško identiteto problema mene apskritai, sąsajos su Monparnaso dailininkų kūryba, pateikiamos šią problemą tyrinėjusių autorių mintys ir pastebėjimai. Vakarų ir Rytų Europos žydai skirtingai perteikia žydiškumo sampratą kūryboje. Požiūriu į žydiškumą taip pat išsiskyrė religingi žydai tradicionalistai ir modernūs sionistai, kurių siekiai buvo nukreipti į naujo kūrimą. Paryžius neišvengiamai turėjo įtakos dailininkų kūrybai siekiant modernumo, neretai žydiškų temų buvo vengiama kaip „nemadingų“. Tą tvirtino ir Mané-Katzas, bet tik iki tol, kol pats neapsilankė Palestinoje, o atkūrus Izraelio valstybę, ir apsigyveno joje. Jo paveikslų siužetai tapo beveik neatsiejami nuo žydiškų temų, o meninės išraiškos priemonės – nuo perteikiamos žydiškos dvasios, netgi vaizduojant kasdienius buitinius motyvus. Taigi Mané-Katzas savo kūryboje sugebėjo suderinti abu šiuos elementus – žydiškumą ir modernumą.
Publikuotas
2020-05-27
Skyrius
Dailėtyra