Borisas Schatzas, Abelis Pannas ir Becalelio dailės ir amatų mokykla Jeruzalėje

Anotacija

Šiame trumpame straipsnyje apie Becalelio dailės ir amatų mokyklą (1906–1929) pateikiami prieštaringi pasakojimai apie Berlyno sionistų komitetą, parėmusį šios mokyklos įkūrimą, ir jos įkūrėją profesorių Borisą Schatzą. Vieni Becalelio mokyklą matė kaip pajamų šaltinį, galintį ją išlaikyti, kiti svajojo sukurti naują, nacionalinį hebrajų tautos meno stilių. Dėl šių nesuderinamų lūkesčių kilę nesutarimai netgi privertė uždaryti mokyklą. Borisas Schatzas daugiausia kūrė skulptūras ir tik vėliau, susilpnėjus sveikatai, paskutiniaisiais gyvenimo metais rimčiau ėmėsi tapybos. Dailininkas Ze’evas Rabanas (Wolf Rawicki), atėjęs į mokyklos kolektyvą 1912 m., sukūrė daugumą buitinės ir religinės paskirties taikomosios dailės kūrinių, iliustravo biblinius pasakojimus. 1913 m. prie dėstytojų kolektyvo prisijungė Abelis Pannas (Abba Pfeffermannas). Abu šie Europoje išsilavinimą įgiję dailininkai buvo pajėgūs išmokyti studentus šiuolaikinių tapybos ir skulptūros technologijų, įskaitant ir tapymą plenere, o Pannas 1921 m. į Jeruzalę atgabeno pirmąjį litografijos presą.