Kosminiai Jazepo Drozdovičiaus albumai

Anotacija

Straipsnyje pristatoma svarbi Vilniaus piešimo mokyklą baigusio baltarusių dailininko Jazepo Drozdovičiaus (1888–1954) kūrybinio palikimo dalis, vaizduojanti jo kosmines vizijas, įsivaizdavimą, kad ir kitose planetose yra gyvenama, tik kitomis sąlygomis. Dailininkas buvo įsitikinęs, jog turi aiškiaregystės dovaną. Nors kosmoso tyrinėjimai prasidėjo tik 6-ajame XX a. dešimtmetyje, į „kosmines keliones“ Drozdovičius leisdavosi somnambuliškuose sapnuose. Jis keliaudavo į tolimas žvaigždes ir planetas – Mėnulį, Marsą, Saturną, Venerą, regėdavo ypatingo grožio peizažus, tyrinėjo neįtikėtinus augalus ir gyvūnus, lankydavo nežinomas šalis, miestus, stebėdavo vietinius gyventojus. Kruopščiai ir smulkmeniškai užrašinėjo, dokumentavo ir piešė visa, ką regėjo. Šios Drozdovičiaus kūrybos dalies beprecedentiškumas pasižymi dar ir tuo, kad savo kosminėms kelionėms jis teikė ne tik meninę, bet visų pirma mokslinę reikšmę. Istoriškai taip susiklostė, kad dalis dailininko palikimo liko Vilniuje, dalis pateko į Minską. Visi jo tekstai, perteikiantys „kosminių kelionių“ dokumentaciją, yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Tai nemaža šūsnis sąsiuvinių ir dvi specialiai įrištos rankraštinės knygos: „Gyvenimas Marse“ ir „Gyvenimas Saturne“. Jau savaime vertingi tekstai padeda ir tiksliau atributuoti Drozdovičiaus tapybos ir grafikos darbus, iššifruoti kai kurių paveikslų siužetus. Visos Drozdovičiaus kūrybos analizė rodo, kaip susiformavo ši fenomenali menininko asmenybė. Jam prieinama informacija bei mokslinės žinios leido jo fantazijai skrieti labai toli. Fantazijai, kuri teikė jam galimybę nežinoma paaiškinti kaip realybę, panašią į gyvenimą Žemėje. Jazepui Drozdovičiui pavyko sukurti begalinį kosmosą savyje.