Balys Sruoga apie Kiprą Petrauską: tautinės sceninės raiškos beieškant

  • Rasa Vasinauskaitė
Raktiniai žodžiai: Lohengrinas, Kipras Petrauskas, Valstybės opera, Richardas Wagneris, tautinis vaidybos stilius, operos režisūra

Anotacija

Straipsnyje apžvelgiamas Balio Sruogos požiūris į Valstybės teatro operos pastatymus ir solisto Kipro Petrausko kurtą Lohengriną spektaklyje „Lohengrinas“ (rež. Nikolajus Vekovas, 1926). Remdamasis Petrausko traktuote, Sruoga įvardija tautinės / lietuviškos sceninės raiškos ypatumus, akcentuoja Lohengrino „liaudišką vaizdavimą“, tačiau platesnio šio paveikslo atsiradimo konteksto neanalizuoja. Pasitelkus XX a. Richardo Wagnerio pastatymų bei atlikėjų pavyzdžius, teigiama, kad Petrausko kurtas Lohengrinas buvo artimas rusų teatrui ir dviem ryškiausiems šio vaidmens atlikėjams – Leonidui Sobinovui ir Ivanui Jeršovui. Pažymima, kad XX a. pr. besikeičianti operos pastatymų ir režisūros tradicija, kurios pradininku Rusijoje laikomas Vsevolodas Mejerholdas ir kurio spektaklius matė bei juose vaidino Petrauskas, turėjo tik dalinę įtaką lietuvių operos teatrui.
Publikuotas
2019-10-06
Skyrius
Muzikologija