Muzikinė Ezekijo ligos interpretacija Johanno Kuhnau biblinėje sonatoje

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama Johanno Kuhnau ketvirtoji biblinė sonata „Ezekijo mirtina liga ir išgijimas“ iš „Biblinių istorijų“ ciklo (Leipcigas, 1700). Šio ciklo sonatose kompozitoriui buvo svarbu biblines istorijas perteikti ypač nuosekliai ir detaliai, todėl kiekvieną sonatą lydi žodinis pasirinktos biblinės istorijos aprašymas vokiečių kalba, o prie natų esantys prierašai italų kalba patikslina atkuriamas situacijas, įvykius bei afektus. Siekiama ištirti ketvirtosios sonatos siužetinį naratyvą bei apibrėžti, kokiomis priemonėmis kompozitorius perteikia pasirinktą Senojo Testamento istoriją. Analitiniams tikslams straipsnyje pasitelkiami keli autentiški diskursai – „Biblinių istorijų“ natose išspausdinta kompozitoriaus pratarmė ir ketvirtosios sonatos siužeto aprašymas bei XVII–XVIII a. muzikos traktatuose išsamiai aptarta muzikos retorikos ir afektų teorija. Pastaroji leidžia įžvelgti baroko muzikos kalbos asociatyvumą. Sonatoje identifikuojamos muzikos retorikos figūros, analogijų principu primenančios bei nurodančios į tam tikrus nemuzikinius reiškinius ar objektus, taip pat kuriančios emocinę atmosferą. Svarbus ketvirtosios sonatos siužetinio naratyvo aspektas – Ezekijo patiriami afektai ir jų pokyčiai. Straipsnyje gvildenama, kaip perteikiami prierašuose minimi liūdesio, pasitikėjimo ir džiaugsmo afektai. Pastebima, kad sonatai pasirinktos muzikos išraiškos priemonės daugeliu atvejų atliepia epochos muzikos traktatuose joms priskirtas afektyvias savybes.