Personažas kaip poza

Anotacija

Šiame straipsnyje analizuojamas aktoriaus ir personažo santykio pokytis režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklyje „Lokis“ (LNDT, 2017), kai skaitmeninėje scenos tikrovėje personažą kuria ne aktoriaus ir dramaturgijos sąveika, o įvairių teatro medijų tarpininkavimas su spektaklio medijomis. Teigiama, jog aktorius kaip gyvas žmogus ir individualus asmuo spektaklyje nebėra toks reikšmingas, svarbios tik jo išorinės fizinės duotybės ar mechaninės funkcijos, nes pats aktorius tampa virtualiu medijų transliuotoju. Skaitmeninės medijos spektaklyje daugina ir išdidina aktoriaus atvaizdą taip sparčiai, jog gyvas ir realus žmogus tampa reprodukuotu, t. y. fiktyviu. Kadangi spektaklyje medijų kuriami ryšiai formuoja naujas aktoriaus ir personažo santykio prasmes, virtualumas „Lokyje“ tampa ir personažo, ir aktoriaus buvimo scenoje pamatu.