Interaktyvumas teatre: spektaklio struktūros bruožas ar komunikacijos proceso rezultatas?

Anotacija

Interaktyvumas šiais laikais yra vienas iš būdų kultūros produktus paversti patrauklesniais. Teatro srityje jis vėl tapo aktualus, kai teatro kūrėjai ėmė eksperimentuoti su skaitmeninėmis technologijomis ir kai XXI a. ėmė itin populiarėti imersinis teatras. Kadangi iki šiol nėra nusistovėjęs „interaktyvumo“ teatre apibrėžimas, straipsnyje, remiantis teatro ir komunikacijos sričių moksline literatūra, pirmiausia aptariamos interaktyvumo sąvokos ribos, vėliau pristatomas teatro tyrimuose vyraujantis požiūris į interaktyvumą kaip spektaklio struktūros bruožą bei pasiūlomas kai kurių mokslininkų darbuose atskleidžiamas naujas požiūris į šį fenomeną – interaktyvumą kaip komunikacijos proceso rezultatą. Laikantis pastarojo požiūrio, spektaklio kūrėjai tampa tik interaktyvumo iniciatoriais, o teatro žiūrovai – tikraisiais jo lėmėjais.