Dailininkas politikos spąstuose: Lietuva 1939–1944 m.

Anotacija

Remiantis dailininko Stasio Ušinsko ir jo mokinių sukurtomis tapybos kompozicijomis, straipsnyje atskleidžiama, kad Vokiečių Reicho normatyvinė estetika pradėjo veikti Lietuvos dailę jau 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje. Parodoma, kad, ieškant sektinų neotradicionalizmo pavyzdžių, orientuotasi ne vien į Prancūziją, Sovietų Sąjungą, iš dalies Italiją, bet ir į Vokietiją. Pokyčiai Lietuvos dailės lauke siejami ir su kintančiais kritikos orientyrais. Juos diktavo visuomenės konsolidacijos poreikis, sustiprėjęs komplikuojantis politinei situacijai šalies viduje ir tarptautiniu mastu, bei konservatyvios dalies įtakingų kultūros veikėjų pažiūros. Daroma išvada, kad modernizmo kritika, kuri Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, pirmiausia buvo nukreipta prieš ekspresionizmą, paskatino dailės lauko pokyčius, tarp jų ir sekimą Vokiečių Reicho oficialaus stiliaus pripažintų autorių kūriniais. Tai lėmė atskirų Lietuvos dailininkų individualaus stiliaus supanašėjimą, netgi sukėlusį autorystės nustatymo sunkumų.