Vargonininko sceninės raiškos lavinimas šiuolaikiniame ugdyme: pedagoginis aspektas

  • Eglė Šeduikytė-Korienė
  • Živilė Meilūnaitė
Raktiniai žodžiai: atlikėjas, scenos raiška, vargonininko scenos raiškos komponentai, koncertinis vargonų atlikimas

Anotacija

Ruošiant atlikėją profesionalo keliui ir koncertinei veiklai sėkmę lemia ne tik jo talentas ir nuolatinis darbas, bet didele dalimi ir pedagogo gebėjimas pajausti bei atskleisti mokinio asmenybę, nukreipti jį link visapusiško profesinio tobulėjimo. Pirmąjį savo muzikos mokytoją mokinys atsimena visą gyvenimą. Šis asmuo savo žiniomis, kompetencija, autoritetu gali motyvuoti arba demotyvuoti mokinį. Mokytojas turi įžvelgti tai, kas stabdo mokinio tobulėjimą. Taigi svarbus yra ir psichologinis pedagogo pasirengimas bei apgalvota ugdymo taktika. Ugdant šiuolaikinį atlikėją, be gero techninio parengimo, būtina lavinti visus jo sceninės raiškos komponentus – muzikalumą, emocionalumą, sąmoningumą, artistiškumą. Sąmoningumas yra vienas būtiniausių atlikėjo bruožų, tačiau pernelyg stiprus racionaliojo prado dominavimas gali užkirsti kelią jo emocinei raiškai. Atspindėti emocijas muzikoje yra viena svarbiausių atlikėjo siekiamybių. Vargonininkas susiduria su specifinėmis sąlygomis scenoje, kurioje galioja saviti atlikimo raiškos dėsniai – atlikėjas yra nematomas klausytojui, jo atlikimo sėkmės dalis priklauso ir nuo asistentų, akustinės erdvės bei instrumento galimybių. Be 1998 m. Leopoldo Digrio publikuotos studijos Kaip groti vargonais, metodinių priemonių, skirtų profesionaliam vargonininkų ugdymui lietuvių kalboje, iki šių dienų daugiau nėra išleista. Todėl yra svarbūs ir fragmentiški tyrimai, kuriuose atidžiau pažvelgta į vargonininko ugdymo specifiką, atskleidžiami nauji vargonininko rengimo rakursai ir galimybes. Šio tyrimo objektas – vargonininko scenos raiškos lavinimas ugdymo procese; tikslas – ištirti vargonininko raiškos ugdymo priemones ir jų taikymą individualiais atvejais; uždaviniai: 1) apžvelgti pagrindinius atlikėjo raiškos dėsnius ugdymo procese; 2) išskirti raiškos priemones, būtinas ugdant vargonininką; 3) apibrėžti specifinius scenos raiškos dėsnius atliekant vargonų muziką. Tyrimo metodai: teoriniai – metodinės, psichologinės, pedagoginės literatūros analizė; empiriniai – LMTA pedagogų interviu.
Publikuotas
2018-10-29
Skyrius
Muzikologija