Epistemologinis žvilgsnis į korespondenciją: tyli intymių sferų istorija

Anotacija

Lietuvoje vykdomas projektas „Nailono uždanga“ yra skirtas pokario korespondencijai. Juo siekiama išryškinti santykių, užsimezgusių per vadinamąją „geležinę uždangą“ tarp Vakarų ir Lietuvos, pobūdį ir svarbą. Su Sovietų sąjungos įsteigta visuomenės sistema, radikaliai pakeitusia ankstesnį socialinį modelį, Lietuvos kultūroje atsirado ribos, kurių nebuvo įmanoma peržengti, o kartu ir plyšiai, užtikrinę dirbtine ir represine struktūra sukaustyto kultūrinio ir intelektinio lauko gyvybingumą. Sovietmetis, kaip specifiškai uždaros sferos reiškinys, yra įdomus būtent dėl savo pralaidumo fenomeno. Šio fenomeno analizei pasitelkiamas šiuolaikinio vokiečių filosofo Peterio Sloterdijko gyvybinės geometrijos konceptas, traktuojamas kaip tam tikra gyvybinė topologija, įgalinusi nutiesti saitus, peržengiančius oficialios, uždaros makrosferos ribas. Asmeniniais santykiais, idėjomis, troškimais ir galimybėmis paremtos individualios bendravimo iniciatyvos kūrė paralelinę (kūrybinę, intelektinę) istoriją. Oficialiosios istorijos kontekste besiformuojančios ir besidauginančios individualios mikrosferos – intymus korespondentinis pasaulis – buvo vienas iš tų negausių visuomenei prieinamų įrankių, padėjusių moduliuoti kasdienę aplinką.