Patyrimo estetika: viešoji erdvė kaip vidinis miestas (Rimini Protokoll „Nutolęs Vilnius“)

Anotacija

Šiame straipsnyje, pasitelkus Rimini Protokoll teatrinį vyksmą „Nutolęs Vilnius“, analizuojama fenomenologinė patyrimo estetika, sukurianti prielaidas viešųjų miesto erdvių išgyvenimui. Fenomenologinis patyrimas aiškinamas remiantis Charles’io Baudelaire’o ir Walterio Benjamino flâneur bei Gilles’o Deleuz’o ir Felixo Guattari nomado sampratomis. Flâneur sąvoka pasitelkiama anonimiškumu ir kūnišku dalyvavimu (bastymusi) grindžiamam dalyvių suverenitetui apibūdinti, o nomado apibrėžimas siejamas su žiūrovo tapatybę išmontuojančiais individualiais išgyvenimais ir tokia vidine desubjektyvacija, kai galima naujo savęs patyrimo / suradimo forma. Teigiama, kad minėtų autorių įžvalgos gali būti gretinamos su fenomenologiniu grįžimu prie pačių daiktų.