Anatolijaus Šenderovo 2015–2017 m. instrumentinė muzika kūrybos raidos kontekste

Anotacija

Straipsnyje pirmą kartą aptariama vieno ryškiausių nūdienos Lietuvos kompozitorių Anatolijaus Šenderovo (g. 1945) pastarųjų trejų metų instrumentinė kūryba. Šenderovo muzika pasižymi stipriu konstruktyviu pradu, tačiau daugiausia dėmesio autorius skiria emociniam, prasminiam, muzikos turiniui, kuriam didelę įtaką turi įvairūs kontekstai (kūrinių dedikacijos, kompozitoriui reikšmingi įvykiai, inspiracijų šaltiniai, kompozitoriaus bendravimas su ryškiais atlikėjais ir kt.). Naujausių Šenderovo kūrinių – Kvarteto Nr. 3 (2015) ir Koncerto fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui (2017) – analizė prasminio muzikos turinio aspektu atskleidžia kompozitoriaus siekį atsigręžti į „grynąją“ filosofinę ir meninę raišką bei galbūt prasidėjusį naują jo kūrybos etapą. Kvartetas Nr. 3 ir Koncertas fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui analizuojami Šenderovo kūrybos stilistiką ir raidą formavusių biografinių ir kūrybinių veiksnių bei ankstesnių Šenderovo kūrybos etapų – iki 1990-ųjų ir nuo 1990-ųjų – kontekste. Tyrimo tikslas – aptarti naujausius Šenderovo instrumentinius kūrinius jo muzikos raidos kontekste; jam įgyvendinti pasitelkiami šie uždaviniai: atskleisti biografinius ir kūrybinius Šenderovo kaip kompozitoriaus formavimosi veiksnius; įvardyti pirmajam Šenderovo kūrybos etapui būdingą muzikinės kalbos specifiką; apibrėžti kūrybos tematikos ir muzikinės kalbos pokyčius, sąlygojusius antrojo kūrybos etapo pradžią 1990-aisiais; analizuoti Kvartetą Nr. 3 ir Koncertą fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui prasminio muzikos turinio, suformuoto įvairių kontekstų, aspektu. Tyrimui naudojami istorinis-analitinis, lyginamasis, empirinis, istorinis-aprašomasis metodai.