Dirvodarinių uolienų mineralinės sudėties poveikis Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių formavimuisi

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių (II  lygis) mineralinė sudėtis, jos poveikis smėlžemių genezei. Tyrimams atrinkti pagal morfologinius požymius būdingiausi smėlžemių profiliai. Mineralinė smėlžemių sudėtis analizuota 20–40 ir 140–150  cm gyliuose bei 2,0–1,0 mm, 1,0–0,5 mm, 0,5–0,25 mm, 0,25–0,1 mm, 0,1–0,01 mm granuliometrinėse frakcijose. Tyrimo metu smėlžemiuose nustatyta 30 mineralų ir jų grupių. Smėlžemių genezei turi įtakos ne mineralų rūšių skaičius, o vyraujančių mineralų, tokių kaip kvarco, feldšpatų, epidoto-coizito grupės mineralų, ilmenito, kiekių skirtumas. Pajaurėję smėlžemiai kvarco kiekiu skyrėsi nuo paprastųjų ir rudžemiškųjų, o feldšpatų kiekiu – tik nuo paprastųjų smėlžemių. Paprastieji ir rudžemiškieji smėlžemiai skyrėsi feldšpatų kiekiu, o kvarco kiekis juose buvo panašus.