Pietų Lietuvoje esantis cenomanio-apatinės kreidos vandeningasis sluoksnis pasižymi savitomis plačiai paplitusiomis sūraus požeminio vandens anomalijomis. Šis sluoksnis formuojasi vandeniui pertekant per gilumines lūžių zonas iš giliau slūgstančių triaso ir permo vandeningųjų sluoksnių. Sūraus vandens intruzijos išreikštos didesnės chloridų koncentracijos kupolais, aptinkamos iškrovos vietose – Šešupės ir Nemuno upių slėniuose, dažnai siekia net gruntinio vandens sluoksnius. Sūraus vandens kontūras juda link vandenviečių, blogina požeminio vandens eksploatacinių išteklių kokybę ir riboja jų kiekį.
