Švenčionių aukštumos paviršių sudarančių glacialinių nuogulų karbonatingumo tyrimas

Anotacija

Straipsnyje pateikiami pietinėje Švenčionių aukštumos dalyje ir Dysnos lygu­moje kompleksinėms aukštumos paviršių sudarančioms glacialinėms nuoguloms ištirti Lietuvos geologijos tarnybos 2014  m. penkiose orografiškai ir geomorfologiškai skirtingose paviršiaus vietose išgręžtų sekliųjų (25–28 m gylio) kartografinių gręžinių kerno moreninių nuogulų karbonatingumo tyrimai. Šiame tyrime taikyta karbonatingumo nustatymo metodika skiriasi nuo kitų karbonatingumo tyrimui taikomų metodų tuo, kad galima nustatyti ne tik bendrą karbonatų kiekį, bet ir atskirų karbonatų klasės mineralų kiekius. Mes nustatėme mineralų kalcito ir dolomito kiekius. Dolomito kiekis nuogulose yra svarbus rodiklis įvairaus amžiaus morenoms atskirti. Jis priklauso nuo to, iš kur slinko ledynas ir kokias uolienas ardė. Pagal dolomito ir kalcito kiekį galima atskirti paskutiniojo ledynmečio glacialines nuogulas nuo senesnių, Medininkų ir Žemaitijos apledėjimų. Paskutiniojo apledėjimo glacialinėse nuogulose ankstesnių tyrimų metu daugeliu atvejų nustatytas mažesnis dolomito ir kalcito santykis nei Medininkų ar Žemaitijos moreninėse nuogulose (Rudnickaitė, 1983; 2013). Pagal dolomito ir kalcito santykį, taikant statistinius metodus, patikrintas moreninių nuogulų sluoksnių homogeniškumas tiek atskirų gręžinių vertikaliuose pjūviuose, tiek skirtinguose gręžiniuose. Kadangi mėginių, paimtų iš lygina­mųjų skirs­tinių  –  moreninių nuogulų sluoksnių, skaičius yra skirtingas, korektiškam statistiniam įvertinimui geriausiai tinka Van der Varden (Waerden) kri­te­rijus (Rudnickaitė, 2008; 2013). Rezultatas gaunamas naudojant SAS pro­gramą (Levulienė, 2009).