Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

Anotacija

Kuršių nerijos formavimasis pasižymi nepertraukiama morfolitologinių rodiklių kaita išilgai jūros kranto. Tačiau tam tikrose vietose ši tolydumo sąlyga erdvėje sutrinka. Šiose vietose pastebimas stiprus morfolitologinių rodiklių reikšmių nukrypimas nuo tolydžios kaitos, sąlygotas paleogeografinių, geologinių, hidrodinaminių, meteorologinių bei antropogeninių veiksnių. Remiantis smėlio dalelių dydžio bei paplūdimio ir kopagūbrio morfometrinių rodiklių kaita, išilgai Kuršių nerijos jūros kranto buvo išskirti kranto ruožai, kuriuose nagrinėjami rodikliai „iškrinta“ iš tolygiai kintančios rodiklių eilės. Nustatyti du ruožai, turintys specifinį rodiklių kompleksą, nesisiejantį su gretimais kranto ruožais: pirmas – Kopgalio ruožas, kurio formavimuisi betarpiškos įtakos turėjo Klaipėdos uosto pietinis molas, ir antras  –  Juodkrantės ruožas, kurio formavimąsi galėjo lemti visas kompleksas veiksnių: tiek paleogeografinių, tiek hidrodinaminių, tiek ir kitų. Tačiau dėl duomenų stokos tiksli jo genezė nėra nustatyta. Išskirti ruožai yra santykinai stabilūs laiko atžvilgiu ir jų savybės praktiškai nepakito per pastaruosius 20 metų. Nustatyti dėsningumai parodė, kad morfolitologinių rodiklių ekstremalios vertės gali būti laikomos indikatoriais, parodančiais staigų atskiros geosistemos dalies dinamikos pokytį keičiantis hidrometeorologinėms ar antropogeninėms sąlygoms.