Thornthwaite-Mather vandens balanso modelio taikymas Lietuvos upėms

Abstract

Mėnesio laiko žingsnio vandens balanso modeliai dažnai taikomi vertinant baseinų, kurių hidrologinių bei meteorologinių duomenų prieinamumas yra mažas, nuotėkį. Tokio tipo modeliai gali būti taikomi ir tada, kai sudėtingesniems modeliams pritaikyti trūksta duomenų, leidžiančių apibūdinti modelyje vertinamus nuotėkį formuojančius procesus. Šiame darbe Thornthwaite-Mather modeliu skaičiuotas penkių skirtingo maitinimo ir baseino savybių Lietuvos upių nuotėkis, siekta įvertinti, kokios yra šio mėnesio laiko žingsnio vandens balanso modelio stipriosios ir silpnosios savybės vertinant vidutinio dydžio upių nuotėkį, būdingą regionui. Atlikta modeliu apskaičiuoto nuotėkio jautrumo modelio parametrų vertėms analizė. Tirtiesiems upių baseinams modelis taikytas Monte Karlo optimizavimo metodu nustatant geriausiai baseinuose vykstančius nuotėkio formavimosi procesus, atspindinčius modelio parametrų derinius. Su pasirinktais kiekvienos upės baseinui optimaliais parametrais modelis tiksliai gali įvertinti vidutinę daugiametę sezoninę nuotėkio kaitą. Geriausiai modeliu atspindimi nuotėkio formavimosi procesai šaltuoju metų laiku ir per pavasario potvynius, o per vasaros nuosėkį ir rudens nuotėkį modelis tiksliai įvertina ne visose upėse. Daugiametę nuotėkio kaitą ThornthwaiteMather modelis geriausiai apibūdina upėse, kurių sezoninė nuotėkio kaita yra didžiausia, o natūralus nuotėkio reguliavimas mažiausias. Modelis gali efektyviai įvertinti viso tirtojo laikotarpio spalio–balandžio mėn. nuotėkį upėse su mažu natūraliu nuotėkio reguliavimu, o maža sezonine nuotėkio kaita pasižyminčių upių nuotėkį atspindi nepakankamai efektyviai.