Dirbtinis intelektas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu

Anotacija

Straipsnyje aptariamos pagrindinės idėjos, išsakytos mokslinėje konferencijoje apie dirbtinį intelektą (DI), kuris buvo nagrinėtas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu. DI negali būti laikomas vien siaura technine ar kompiuterių mokslo tema, nes jo plėtra kelia esminius klausimus apie žmogaus proto prigimtį, jo pažintinius gebėjimus, kūrybiškumą, visuomenės raidą. Konferencijoje skaityti pranešimai atskleidžia ne tik DI atveriamas naujas galimybes žmonijai, bet ir jo keliamas rizikas švietimo, medijų, politikos, karo, meninės kūrybos, socialinės nelygybės, žmogaus savivokos ir kitose srityse. Straipsnyje parodoma, kad DI gebėjimas greitai ir efektyviai atlikti įvairias užduotis dar nereiškia, jog jis gali perimti tai, kas žmogui esmingiausia – supratimą, interpretaciją, vertybines nuostatas, prasmės kūrimą ir atsakingą santykį su kitais žmonėmis, gamtine bei socialine aplinka. Todėl DI plėtra skatina svarstyti ne tik tai, ką technologijos gali atlikti geriau ar greičiau už žmogų, bet ir tai, kas vis dar lieka neperduodama algoritmams: gyva patirtis, kūniškumas, kūrybinė intencija, moralinė atsakomybė ir gebėjimas reflektuoti savo veiksmų prasmę. Straipsnyje teigiama, kad DI turi būti suprantamas ne tik kaip technologinė sistema, bet ir kaip socialinė, kultūrinė bei politinė jėga, pertvarkanti žmogus vertybes ir jo kasdienį gyvenimą. Daroma išvada, kad DI būtina vertinti tarpdiscipliniškai, atsižvelgiant ne tik į inovacijų ar našumo kriterijus, bet ir į jo poveikį žmogui, demokratijai ir prasmingai žmogaus egzistencijai.