Patriotizmas karo ir globalizacijos amžiuje: šiuolaikinės Ukrainos jaunimo dilemos

Anotacija

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Ukrainos jaunimas, likęs savo šalyje karo metu, supranta patriotizmą ir vertina savo bendraamžių sprendimus migruoti. Tyrimas atliktas 2022 m. Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą kontekste. Šis karas formuoja pomaidaninės ukrainiečių kartos socializaciją ir gyvenimo strategijas. Remiantis kiekybiniais duomenimis, surinktais taikant CAWI (kompiuterinio internetinio interviu) metodą (n = 742), straipsnyje analizuojama patriotizmo raiška, požiūris į emigraciją karo metu ir veiksniai, darantys įtaką sprendimams likti Ukrainoje. Atsižvelgiant į karo sąlygas, tyrimo imtis buvo sudaroma pasitelkiant savanorišką dalyvavimą ir išnaudojant respondentų bendraamžių tinklus, taikant „sniego gniūžtės“ metodą. Atviro tipo klausimai ir jų analizė tyrime padeda atskleisti studentų moralinius samprotavimus ir jaunimo migracijos socialinių pasekmių suvokimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad apie 87 proc. respondentų save laiko patriotais, o karas smarkiai sustiprino jų tautinio identiteto jausmą. Tuo pat metu respondentai išreiškė dvilypį požiūrį į pasilikimo Ukrainoje tiesioginį siejimą su patriotizmu. Hipotezė, kad patriotizmas yra pagrindinis veiksnys, stabdantis migraciją, pasitvirtino tik iš dalies. Šeimos ryšiai, susirūpinimas dėl asmeninio saugumo užsienyje, finansiniai apribojimai ir kalbos barjerai pasirodė esantys reikšmingesni nei vien patriotiniai motyvai. Dauguma respondentų savo bendraamžių sprendimus išvykti iš Ukrainos vertino neutraliai arba teigiamai, pabrėždami kartu nelygias galimybes migruoti. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Ukrainos jaunimas stiprų tautinį prisirišimą derina su atvirumu mobilumui, kurį formuoja globalizacija ir struktūriniai apribojimai. Todėl pasilikimas Ukrainoje arba migracija į užsienį turėtų būti suprantami kaip alternatyvios prisitaikymo ir savirealizacijos strategijos, o ne vienas kitą paneigiantys patrio­tizmo aspektai.