Polifonijos išlaisvinimas: esencializuotos tapatybės politikos dekolonizavimas etninių mažumų atžvilgiu

Anotacija

Koloniškumas (coloniality) šiuolaikiniame pasaulyje yra pasaulėžiūrų matrica, formuojanti mechanizmus, kurie valdo ne tik kolonizatoriaus, bet ir kolonizuotojo mąstymą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip koloniškumas, veikiantis etninių mažumų tapatybės politiką, palaiko galios ir pavaldumo santykius per esencializmą, ir kokie būdai atsiranda tam pasipriešinti. Nors esencializmas gali būti išlaisvinanti ir strategiškai naudinga priemonė mažumoms, vis dėlto, kaip rodo mūsų tyrimas, jis tuo pat metu dažnai sukelia vadinamąjį „etnostresą“ – nepakankamumo savo tapatybei jausmą ir spaudimą atitikti tiek savo grupės, tiek homogenizuojančius kolonizatoriaus lūkesčius. Straipsnyje nagrinėjami deesencializacijos ir dehomogenizacijos mechanizmai, leidžiantys dekolonizuoti tapatybės politiką ir siekiant atsakyti į klausimą, kaip pliuralistiniai etninių mažumų balsai gali tapti labiau matomi ir vertinami. Straipsnyje pristatomi ir priešpriešinami du skirtingi etnografiniai atvejai: autochtonų (indigenous) samių mažuma Suomijoje ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje.