Lietuvos akademinio jaunimo vartojimo ypatumai

Anotacija

Vartojimo charakteristikų, modelių ir ypatumų tema yra labai aktuali šiandieninėje visuomenėje. Kasdien susiduriame su daugybe vartojimui įtakos turinčių veiksnių: marketingu, reklama, pirkimais, pardavimais, laisvalaikiu, augančiais individų poreikiais. Vartojimas tampa vis svarbesnis, išreiškiantis individo socialinę padėtį bei socialinį statusą visuomenėje.
Pažymėtina, kad postmodernusis vartojimas siejamas ne tik su gėrybių vartojimu, socialinio statuso įtvirtinimu ar prestižu, bet ir su individualaus tapatumo kūrimu pasirenkant gyvenimo būdą. Šiuo atveju vartojimas tampa esminiu kultūros mechanizmu, formuojančiu šiuolaikinį gyvenimo būdą, nes vartojimas suteikia žmonėms tam tikrą galią tvarkyti ir kurti savo kasdienį gyvenimą. Vartojimo, vartotojiškos visuomenės ypatumai,
laisvalaikio, masinės kultūros, statuso, klasių, gyvenimo būdo, reklamos, mados tematika nagrinėta J. Baudrillard’o (1989), T. Vebleno (1899), M. Douglas, B. Isherwoodo (1979), P. Bourdieu (1984; 2003), lietuvių mokslininkų – J. Černevičiūtės (2003), V. Leonavičiaus (2002), A. Vosyliūtės (2003) ir kt. – darbuose. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti akademinio jaunimo vartojimo ypatumus Lietuvoje.
Vartojimas pabrėžia asmenį kaip aktyvų visuomenės dalyvį. Vieniems vartojimas tampa reikšmingu egzistavimo šaltiniu, o kitiems – malonumu. Individų asmeninės autonomijos, savęs apibrėžimo, autentiško gyvenimo ar asmeninio tobulumo poreikiai vis dažniau siejami su poreikiu turėti ir vartoti rinkos siūlomas prekes, todėl vartotojiška veikla bei individo gyvenimas, priklausantis nuo vartojimo, vis labiau taps arba jau tampa
svarbiausiu visuomenės ir individo tarpusavio ryšiu.
Bandomojo empirinio tyrimo metu apklausti 284 Kauno technologijos, Lietuvos žemės ūkio, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų studentai. Tyrimas atliktas 2007 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Faktorinės analizės rezultatai leidžia išskirti būdingas keturias studentijos laisvalaikio leidimo dimensijas: 1) orientacija į elitinę kultūrą, 2) orientacija į populiariąją kultūrą, 3) orientacija į socialinius ryšius ir pilietinę veiklą ir 4) orientacija į vartotojišką kultūrą. Pastaroji dimensija apima studentus, kurie linkę laisvalaikiu žiūrėti TV ir vaikštinėti po prekybos centrus.