Tvarumo fenomenologija: nuo ontinių ženklų iki ontologinės prasmės paieškų

Anotacija

Šiame tyrime nagrinėjama, kad tvarumas turėtų būti suprantamas ne tik kaip matavimų ir tikslų visuma, bet ir kaip gilesnis filosofinis reiškinys. Laikinai sustabdant dabartiniame tvarumo diskurse dominuojančius instrumentinius ir techninius požiūrius, siekiama atskleisti pagrindines sąlygas, kuriomis grindžiama šios sąvokos reikšmė. Tyrime taikytas fenomenologinis metodas, leidžiantis analizuoti, kaip tvarumas patiriamas kaip „prasmės“ ir „vertės“ klausimas ir kaip jis susijęs su atsakomybės jausmu. Pagrindinis tyrimo argumentas – išmatuojami rodikliai (ontinis lygmuo) įgyja pagrįstumą tik tada, kai dera su gilesniu egzistenciniu pagrindu (ontologiniu lygmeniu), suteikiančiu jiems prasmę. Pasitelkiant laiko sąmonės ir naratyvų analizę, parodoma, kaip „palaikymo“ veiksmas sukuria tęstinumą tarp praeities, dabarties ir ateities.