Socialinės segregacijos įtampos Neringoje: ką „invazinio“ etiketė padeda suprasti apie socialinės, simbolinės ir fizinės erdvės ryšius?
Anotacija
Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės įtampos, kylančios dėl gilėjančios socioerdvinės segregacijos Kuršių nerijoje. Analizė parodo ribotą džentrifikacijos ir jos išvestinių sąvokų bei jas lydinčių analitinių argumentų aiškinamąją galią. Remiantis Neringos miesto atvejo studija, kurios pagrindą sudaro jos senbuvių ir naujakurių būsto istorijų tyrimas, atskleidžiami kontekstiniai vietos niuansai, svarbūs siekiant tiksliau atskleisti socioerdvinės segregacijos patyrimus, jų priežastis ir pasekmes. Šios vietovės senbuviai susiduria su vietos simbolinę reikšmę keičiančiais gyvenimo būdo pokyčiais ir patiria simbolinio išstūmimo jausmus. O naujakuriai patiria socialinės integracijos sunkumų, kuriuos žymi jiems klijuojama stigmatizuojanti „invazinių“ etiketė. Šia atvejo analize kviečiama kritiškai peržiūrėti džentrifikacijos diskusijose vyraujančias išankstines nuostatas apie pagrindinius tokios erdvinės segregacijos veikėjus ir šio proceso pasekmes. Kaip metodologinė alternatyva šiems procesams aprašyti ir aiškinti siūloma naudoti socialinės erdvės, simbolinės erdvės ir fizinės erdvės sąvokų triadą.
