Daugiakultūrė religinės pasaulėžiūros raida šiuolaikinėje Kazachstano visuomenėje

Anotacija

Pagrindinis tikslas – ištirti religinės pasaulėžiūros transformacijos tendencijas šiuolaikinėje Kazachstano visuomenėje ir paaiškinti jas pasitelkiant teorinį dvikryptį religinio pasaulio formavimosi modelį. Tarpdisciplininių metodų taikymas leido atlikti kiekybinę religinės pasaulėžiūros formavimosi tendencijų analizę, o kokybinė analizė atskleidė, kaip šios tendencijos veikia įvairias visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant socialinius santykius, politiką ir kultūrines praktikas. Duomenys paimti iš 1 500 respondentų apklausos, kuri yra dalis Centrinės Azijos barometro 1–7 bangų tyrimo, apimančio 2017–2020 m., bei nacionalinės statistikos. Duomenų analizei naudota logistinė regresija. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje religinių ir sekuliariųjų pasaulėžiūros aspektų įtaka pasireiškia skirtingai, formuodama civilizacines trajektorijas ir nulemdama tolesnę raidos kryptį. Daugelį metų Kazachstano visuomenė išliko daugiakultūrė ir tarpreliginė. Dominuojanti religija yra islamas, kurį išpažįsta 69,3 proc. gyventojų, po jo seka krikščionybė (17,2 proc.). Kitoms religijoms atstovauja mažiau nei 0,1 proc. gyventojų, o apie 2,3 proc. gyventojų save priskiria netikintiesiems. Taikant kultūrinį-sociologinį požiūrį, sukurtas dvikryptis religinės pasaulėžiūros formavimosi šiuolaikinėje Kazachstano visuomenėje modelis. Šio tyrimo išvados, atsižvelgiant į jų universalumą, gali būti taikomos ne tik Kazachstane, bet ir daugelyje šalių. Jų esmė – visuotinai pripažintų principų taikymas derinant religijos ir sekuliarizmo interesus: pasaulietinę valdymo formą, konstitucijoje įtvirtintas teises į religinę toleranciją ir tikėjimo laisvę, religines institucijas ir dvasines vertybes.