Moteris utopinėje bendrijoje: vaizdinės kultūros kritika

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjami moters vaidmenys utopinėje bendrijoje bei kritikuojamas vaizdinės kultūros monopolis. Plėtojant L. Irigaray ir J. Butler teiginius kalbama apie moters kaip sankibos vaidmenį, kuris kultūrą daro maskaradišką. Moters vaidmenys siejami su garsijimo funkcija, suponuojančia naratyvo daugybinę kultūrą. Pasak autoriaus, moters vaidmenys užtikrina tiek egzistencinius individo perėjimus, tiek utopinės bendrijos poslinkius. Plėtojamos tezės: 1) kultūros reiškiniai įgyja pavidalą, slėpdamiesi vienas už kito ir apsimetinėdami vienas kitu, t. y. kūrybinio maskarado metu; 2) kultūros kaip maskarado raida suponuoja tikrumo laukų perkėlimą diskursams prarandant ribas; 3) vaizdinės kultūros, siejančios individą ir bendriją, daugis užtikrinamas girdimais perėjimais ir perkėlimais kaip komunikacijos tarp skirtingų vizualumo lygmenų kanalais; 4) nematomas moters vaidmuo bendrijoje apeliuoja į vaizdumo pakraščius, kur yra paslėpto grožio pavidalai; 5) bendrijos istorija – akla: ji rodo tradicijai klaidų kelią, kuriame paklydę herojai „mato“ naują sambūvio regioną.