Antikos pedagoginių idėjų recepcija dabarties edukacinėse erdvėse

Anotacija

Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip kintančiame šalies švietimo sistemos modelyje išryškėja antikos pedagoginė (didaktinė) mintis. Iškeliama didžioji tezė: dabarties edukacinėse erdvėse matyti antikos pedagoginių idėjų tąsa. Iš didžiosios išsirutulioja mažoji tezė: atkurtos nepriklausomos Lietuvos gydytojų ir vaistininkų rengimo idėjos yra antikos gydytojų ugdymo idėjų tąsa. Remiantis moksliniais šaltiniais bei tekstais  atskleidžiama, kad antikos pedagoginė mintis (Platono, Sokrato, Aristotelio, Pitagoro) ir profesionalų – gydytojų – ugdymo pagrindinės idėjos (Hipokrato, Herofilo, Sorano, Galeno) tam tikra prasme yra išsaugotos ir integruotos dabarties edukacinėse erdvėse bei švietimo sistemą reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš šių trijų šaltinių – antikos minties, dabartinės ugdymo paradigmos ir teisės normų – perspektyvos aptariamos bendrosios asmenybės ugdymo idėjos ir jų raiška specifinio (gydytojo bei vaistininko) parengimo atveju. Plėtojant Maceinos, Žilionio, Karčiauskienės, Balčiaus mintis galima išvada, kad antikos (graikų) paideia, nors ir buvo gana prieštaringa, siekė harmonijos ugdant asmenybę ir harmoningos asmenybės. Šių idėjų recepcija pasireiškė šiuolaikiniame mąstyme, t. y. konstruojant šalies švietimo modelį.