Įtvirtinant monokultūrinį tautiškumą transatlantinėje erdvėje: etnokultūrinio atgaivinimo ir diasporos nacionalizmo atvejai Lietuvoje ir JAV

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas etnonacionalizmo fenomenas totalitarizmo ir imigraciniuose kontekstuose. Pagrindinis tikslas – paanalizuoti du lietuviškumo įtvirtinimo atvejus: XX a. 7–9 dešimtmečio etnokultūrinio atgaivinimo judėjimą bei XX a. 5–9 dešimtmečio diasporos (tėvyninį) nacionalizmą. Abiem atvejais tautiškumą siekta įtvirtinti įprasminant nacionalistinį sentimentą ir įveiksminant (etno)kultūrinį bei (etno)nacionalinį identitetą politikose, kurių epicentre atsiduria monokultūrinis – viena tauta – viena kultūra – tautiškumo modelis. Šis modelis sėkmingai priešpriešinamas tiek sovietinio totalitarizmo, tiek ir homogenizuojančio amerikietiškojo „išlydančiojo katilo“, o vėliau ir daugiakultūriškumo atžvilgiu.