Jurgis Matulaitis – lietuviškosios socialinės filosofijos pradininkas

  • Albinas Plėšnys
Raktiniai žodžiai: bendrasis gėris, nuosavybė, laisvė, liberalizmas, prigimtinė teisė, socialinė filosofija

Anotacija

Straipsnyje aptariami socialinės filosofijos lietuvių kalba pradininko palaimintojo Jurgio Matulaičio tekstai, 1909 m. išspausdinti Draugijos žurnale. Pasak jo, socialiniai klausimai kyla kaip visuomeninio gyvenimo keblumai, kuriuos ir turinti spręsti socialinė filosofija. Jie susiję ne su gėrybių sukūrimu ir skirstymu, bet su problemomis kuriant ir skirstant gėrybes. J. Matulaičio nuomone, socialinis klausimas kyla dėl kintančių
ūkininkavimo sąlygų ir klaidingo žmogaus bei visuomenės gyvenimo supratimo. Norint išspręsti socialinį klausimą ir pakeisti padėtį, reikia kelti teisingus reikalavimus. Svarstydamas, ar nuosavybės klausimas priklauso Bažnyčios kompetencijai, J. Matulaitis tvirtina, kad kiek nuosavybės funkcionavimas yra susijęs su bendrojo gėrio, teisingumo, doros ir prigimtinės teisės reikalavimais, tiek jis priklauso socialinės filosofijos
kompetencijai. Lenkų istorikai J. Matulaitį laiko vienu žymiausių visuomenės mokslų žinovų Abiejų Tautų Respublikoje iki Pirmojo pasaulinio karo. Šio straipsnio autorius tikisi, kad ir lietuviai skirs reikiamą dėmesį savo žymiajam tautiečiui.

Publikuotas
2012-04-02
Skyrius
Lietuvos filosofijos ir sociologijos pakraščiai