Katalikų bažnyčios vaidmuo viešajame Lietuvos gyvenime: dalyvavimo formų kaita (1990–2010)

Milda Ališauskienė; Jolanta Kuznecovienė

doi:10.6001/fil-soc.2012.23.2.3

Milda Ališauskienė
Jolanta Kuznecovienė

DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2012.23.2.3

Raktiniai žodžiai: sekuliarizacija, religijos deprivatizacija, bažnyčios ir valstybės santykiai

Anotacija

Pagrindinis straipsnio tikslas – apibūdinti sekuliarizacijos proceso raišką instituciniu lygmeniu Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama Katalikų bažnyčios dalyvavimo Lietuvos viešajame visuomenės gyvenime formos bei jų kaita. Pasiremdamos spaudos tekstų analizės duomenimis autorės teigia, kad nors ir egzistuoja ribos, modernizacijos procesų nubrėžtos tarp religijos ir sekuliarių Lietuvos visuomenės sferų, tačiau kartkartėmis
jos yra peržengiamos, perbraižomos, o galia perskirstoma. Straipsnyje daroma išvada, jog Katalikų bažnyčios aktyvus dalyvavimas viešajame Lietuvos gyvenime patvirtina religijos deprivatizacijos reiškinį ir implikuoja kritišką sekuliarizacijos teorijos, priskiriančios religijai privačios institucijos vaidmenį, permąstymą bei vertinimą.