Subjektyviosios gerovės sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumas

Artūras Gataūlinas

doi:10.6001/fil-soc.2012.23.4.4

Artūras Gataūlinas

DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2012.23.4.4

Raktiniai žodžiai: subjektyviosios gerovės duomenų nuoseklumas, subjektyviosios gerovės pasitenkinimo komponentas, subjektyviosios gerovės afekto komponentas, buvusios komandinės ekonomikos šalių regionas, Pietų Europos šalių regionas, tradicinės rinkos ekonomikos šalių regionas

Anotacija

Straipsnyje pateikiama subjektyviosios gerovės (SG) sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumo analizė Europos vertybių tyrimo ir Europos socialinių tyrimų atvejais. Kadangi SG tyrimai yra nauja socialinių tyrimų kryptis, palyginti su objektyviąja gerove, akcentuojančia pajamas ir turtą, todėl svarbu įvertinti SG duomenų nuoseklumą įvairių empirinių SG tyrimų kontekste. Taikant grafinę SG
empirinių duomenų analizę buvo nustatyti buvusios komandinės ekonomikos regiono, Pietų Europos regiono ir tradicinių rinkos ekonomikos šalių regiono bendri savitumai SG lygių atžvilgiu. Žemesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga buvusios komandinės ekonomikos šalių regionui ir kai kurioms Pietų Europos regiono šalims. Aukštesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga tradicinių rinkos ekonomikos šalių
regionui. EVT (Europos vertybių tyrimas) ir EST (Europos socialinis tyrimas) duomenų bazių SG rodiklių reikšmių koreliacinė analizė patvirtina SG sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose nuoseklumą.