Kriminalinė viktimizacija ir rizikos kaimynystė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingo tipo mikrorajonuose

Anotacija

Remiantis kiekybinės apklausos, atliktos vykdant projektą „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kurį vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, o finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (reg. Nr. MIP-11306), rezultatais, straipsnyje analizuojami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų skirtingo tipo mikrorajonų respondentų
viktimizacijos rodikliai, jų sąsajos su rizikos kaimynyste bei jai įtakos turinčiais veiksniais. Rajonų atrankos metodu buvo apklausta 1 890 respondentų iš centro, senojo darbininkiško, sovietinių daugiabučių ir priemiesčio tipo mikrorajonų.
Skirtingo tipo mikrorajonų viktimologinei ir rizikos kaimynystės veiksnių analizei buvo panaudoti erdvinio (teritorinio) skerspjūvio bei gynybinių / negynybinių erdvių modeliai. Rizikos kaimynystė analizuota pagal socialinės betvarkės teorinį modelį, apimantį nusikalstamumo, triukšmo, prievartos kaimynystėje, šiukšlinimo, viešo ir privataus turto gadinimo veiksnius. Atlikta kiekybinė duomenų analizė leidžia teigti, kad,
priešingai nei priemiesčio mikrorajonas, sovietinių daugiabučių ir senasis darbininkiškas mikrorajonai pasižymi didele viktimizacijos patirtimi, nesaugia kaimynyste bei didesnės rizikos kaimynystę lemiančiais veiksniais.