Kapitalizmo vertinimas jaunosios kartos katalikų intelektualų darbuose tarpukario Lietuvoje

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama tarpukario Lietuvos jaunosios kartos katalikų intelektualų požiūris į kapitalizmą ir jo funkcionavimo ypatumus. Atskleidžiama, kad jaunieji katalikai intelektualai taikliai pastebėjo ir įvardijo realius to meto kapitalizmo ekonominius procesus, bet vertino juos remdamiesi ne ekonominėmis kategorijomis, o moralinėmis normomis. Pagrindinį dėmesį jie sutelkė į neigiamus jo socialinius padarinius, stengėsi atskleisti jų įtaką žmogaus dvasiai ir individo saviraiškai. Straipsnyje teigiama, kad nors jie ir pripažino, kad pagrindinis kapitalizmo dėsnis – pelno siekimas ir kaupimas – neišvengiamai provokuoja socialinę įtampą tarp darbdavių (savininkų) ir samdomųjų darbininkų, tačiau manė, kad tą įtampą galima įveikti vieninteliu būdu: darbdaviams ir darbininkams geranoriškai ir sąmoningai ribojant savo egoizmą, ieškant ne konfrontacijos, o bendradarbiavimo (partnerystės). Ekonominio veikimo rezultatai turi būti matuojami ne tik ekonominiu (naudos), bet ir etiniu (neprieštaringumo individo saviraiškos siekiams) masteliu.